Vynuogės neatlaikė šalčių: kas jų laukia toliau?

0
33
Vynuogės neatlaikė šalčių
Vynuogėms šalčiai pakenkė visoje Lietuvoje. Nieko nepadarysi – gamta stipresnė už žmogų, o netikėtiems jos kaprizams ne visada įmanoma iš anksto pasirengti. Pastaraisiais metais vynuogės smarkiai išpopuliarėjo, dažno sode jų galima pamatyti. Dėl nušaldytų augalų išgyvena visi augintojai ir, praslinkus šalčio bangai, nežino, koks likimas laukia šių augalų, todėl kreipiamės į profesonalus, tikėdamiesi išgirsti atsakymus į rūpimus sodininkų mėgėjų klausimus.

Šalčiams atsparios tik žiemą

Lietuvos klimatas pavasarį sunkiai nuspėjamas, todėl kasmet kyla pavojus prarasti derlių dėl pavasarinių šalnų. Jei tik šaltukas spusteli stipriau, nušąla ne tik žiedai ir uogų užuomazgas, bet ir vos išsiskleidę lapai, ūgliai ar jų viršūnės. Šaltis yra nevienodas. Šalnos susidaro, kai ant žemės nusileidžia šalto oro masės. Per naktį žemė greitai atiduoda šilumą, todėl pažemėje naktį būna šalčiausia.

Meteorologijos stotys temperatūrą matuoja 2 m aukštyje, o temperatūra pažemėje gali labai skirtis. Kartais būna, kad stotys užfiksuoja 0 oC, o prie pat žemės būna ir –7 °C laipsniai. Tai galime matyti po šalnos anksti ryte išėję į lauką: kvėpuojame teigiamos temperatūros oru, o žolė dar būna pasidengusi šerkšnu. Šalnas galima suskirstyti į kelis tipus: pažemines ir šalto oro. Pažeminės šalnos pavojingos palei žemę augantiems vynmedžiams, o šalto oro šalnos – ir ant aukšto kamieno formuojamiems vynmedžiams.

Lietuvos vynuogių augintojų asociacijos tarybos narys, vynuogių augintojas Ernestas Aušvicas sako, kad žiemą vynmedžiai yra gana atsparūs šalčiui, o kai kurios jų veislės – net labai ištvermingos, tačiau išsprogę pumpurai ir žali lapai gali būti pažeisti arba net žūti užklupus pavasarinėms šalnoms. Esant nuo –1 iki –4 °C temperatūrai reikia imtis visų priemonių vynmedžiams apsaugoti.

„Kuo labiau pumpuras išsprogęs, tuo jis jautresnis minusinei temperatūrai, – teigia pašnekovas. – Nėra tokių vynuogių veislių, kurios nebijotų šalnų ir atlaikytų kelių laipsnių šaltį ilgesnį laiką. Pažeidimų lygiui didžiausios įtakos turi šalnos stiprumas ir trukmė.“

Pagalbos priemonės

Ar įmanoma nuo šalčių apsaugoti vynuoges? E. Aušvicas tvirtina, kad labai pasistengus galima išvengti didesnių nuostolių. Pasak vynuogių augintojo, mikroklimatas, vynmedžių formavimo būdas ar agrotechnika padeda išvengti arba sumažinti šalnų padarytus nuostolius. Žinodami, kad stipriausiai šąla dirvos paviršiuje, o metro ar dviejų aukštyje šalnos dažnai net nebūna, vertėtų vynmedį formuoti taip, kad jis būtų aukštu kamienu, – tuomet derančios šakos ir kartu jauni ūgliai išvengs šalnų.

Pavasarinės šalnos ne tokios pavojingos, jei vynuogės pasodintos prie pietinės namo sienos ar pietiniame šlaite, kai šlaitas nusileidžia prie tekančio vandens ar didelio ežero. Mūrinė ar akmeninė siena veikia kaip šilumos akumuliatorius: per dieną įšyla nuo saulės spindulių, o naktį šią šilumą atiduoda vynmedžiams. Pietiniame šlaite žemė labiau įšyla, nes saulės spinduliai į žemę krinta stačiu kampu, naktį šaltis šlaitu nuslenka žemyn į upę ar ežerą, o vanduo veikia kaip šilumos akumuliatorius.

„Dalis vynuogininkų neskuba po žiemos atidengti vynmedžių ir laiko juos ilgiau po priedangomis tam, kad nestimuliuotų ankstyvo pumpurų prabudimo ir taip išvengtų galimų vėlyvų pavasarinių šalnų poveikio, – sako pašnekovas. – Taip pat galima įsigyti specialių vandens purkštukų, per kuriuos šalnos metu paleidžiamas vanduo dulksnos ar smulkių lašelių pavidalu ir taip apsaugomos nuo šalnų žaliuojančios augalų dalys. Taip pat augalus galima vienu ar keliais sluoksniais uždengti agrodanga, kuri apsaugo net nuo –5 °C šalčio. Dūmų uždangos ar laužai taip pat yra plačiai naudojama priemonė vynuogininkystėje, tik šios priemonės labiau tinka negyvenamuosiuose rajonuose.“

Nukenčia, bet atlaiko

Jei šalnos vis dėlto nušaldė vynuogių ūglius, tai dar nereiškia, kad vynmedis žuvo. Pasak E. Aušvico, jei pažeidimai nėra labai stiprūs, maždaug po dviejų savaičių prabunda pakaitiniai pumpurai, kurie yra šalia nušalusio pagrindinio pumpuro. Jie atsparesni šalčiui, tik rečiau būna derantys. Todėl nukentėjusių nuo šalnų vynuogių derlius būna daug kuklesnis, o dėl vėlai prasidėjusios vegetacijos ne visada spėja sunokti uogos. Nušalusių pumpurų ir ūglių nereikėtų skubėti išlaužyti, nes galime pažeisti šalia esančius pakaitinius pumpurus. „Nušalę ūgliai sudžius ir nukris patys arba juos galėsite pašalinti, kai jau pasirodys nauji ūgliai“, – pataria vynuogininkas.

Vis dėlto stiprios šalnos gali pažeisti ne tik žalius ūglius, bet ir sumedėjusias augalo dalis. Tada pakaitiniai pumpurai irgi žūsta, bet prabunda miegantys pumpurai, kurie yra ant vynmedžio stiebo arba daugiametės medienos. Jie yra atspariausi šalčiui, tačiau retai būna derantys.

„Nukentėję nuo šalčio vynmedžiai sugeba atsigauti patys, bet jiems šiek tiek galime padėti gausiai palaistydami vandeniu ir taip paskatindami vegetaciją, – sako E. Aušvicas. – Įvairūs augimo stimuliatoriai taip pat gelbėja, nes aktyvina regeneraciją.“

Šaltinis: (savaite.lt)

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.