Седат Игдеджи, "Бекир Игдеджи", "Лидия Игдеджи", "Елизавета Игдеджи", Седат Бекирович Игдеджи, Лидия Седатовна Игдеджи, Бекир Седатович Игдеджи, Елиховета Седатовна Игдеджи, Cedat Igdedji, Lidya Igdedji, Elizaveta Igdedji, Bekir Igdedji, Sedat Igdedzhi, Lidya Igdedzhi, Elizaveta Igdedzhi, Bekir Igdedzhi
Ekonomika ir finansai

I. Valeškaitė. Didinti mokesčius didelio proto nereikia

Pinterest LinkedIn Tumblr
Originalios naujienos
Ieva Vale  kait   - I. Valeškaitė. Didinti mokesčius didelio proto nereikia

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą bando įrodyti valdžia, parengusi beveik visus pagrindinius mokesčius didinančius įstatymų projektus. Planuojama, kad jau nuo kitų metų gyventojams didės pajamų, žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, didės akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, atsiras nauji mokesčiai lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams. Naujų mokesčių planą pateikusi Finansų ministerija visuomenės pastabų dauguma šių klausimų nusiteikusi laukti… penkias dienas.

Gal pasiūlymai tokie kokybiški, kad nėra čia ką daug apie juos diskutuoti? Štai Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte neigiamų pasekmių poveikio vertinimui ir būdams, kaip jį sumažinti, skiriami DU sakiniai! Žemės mokesčio įstatymo – vienas. Įspūdingiausiai atrodo akcizų didinimo neigiamų pasekmių poveikio vertinimas. Vienas žodis. Nenumatoma. Mokiniai rašo išsamesnius pasiaiškinimus iškrėstoms šunybėms, nei įstatymų leidėjai projektams, tiesiogiai įtakojantiems beveik kiekvieną Lietuvos gyventoją.

O gal pasiūlymai tokie nereikšmingi, kad neverti diskusijos? O juk išties, didesni mokesčiai laukia praktiškai kiekvieno – štai iš rankovės valdžia ištraukė nekilnojamojo turto mokesčio didinimą. Iki šiol skelbusi, kad nekilnojamojo turto mokestis – turtuoliams ir milijonieriams, dabar apmokestins šeimas, nusipirkusias didesnį ar naujesnį butą viename iš didžiųjų šalies miestų. Milijoną litų siekusią kartelę, kuri po euro įvedimo stebuklingai sumažinta iki 220 tūkst. eurų, dabar siūloma kirpti perpus – iki 100 tūkst. eurų. Beje, dar ir patį butą už 100 tūkst. eurų įsigyti kainuos daug brangiau, jei bus priimtas  „bankų“, o iš tikrųjų – paskolų gavėjų mokestis – apie tai, kad jam pritars, kalba vis daugiau valdančiųjų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, 30-čiai metų paimta 100 tūkst. eurų dydžio paskola dėl siūlomo mokesčio galėtų pabrangti nuo 6 iki daugiau kaip  30 tūkst. eurų.

Kitas mokestis, kurio poveikį pajaus beveik kiekviena Lietuvos šeima, perkanti automobilį, – žadamas automobilių mokestis. Vairuotojams, beje, mokesčius didins dusyk – juk planuose yra ir akcizų didinimas degalams, dėl to jie, skaičiuoja pati valdžia, brangs 3-4 centų už litrą.

Bet kas yra tie centai valdžios atstovams – jiems net ir šimtai milijonų dažnai – „nepinigas“. Štai prieš porą metų tuometinė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė skaičiavo, jog valstybės mastu per viešuosius pirkimus kasmet prasisuka nuo 4 iki 5 mlrd. eurų.  Jei viešieji pirkimai būtų skaidresni, o juose būtų daugiau konkurencijos, iš šios sumos būtų galima sutaupyti 15–25 proc., arba 0,6–1,25 mlrd. eurų per metus! Daugiau kaip milijardą kasmet. Arba kokius 5 kartus daugiau, nei planuojama surinkti didinant mokesčius.

Mokesčių didinti nė nereiktų, jei valdžia pasikapstytų savo dirvonuose – švietimo sistemos optimizavimas leistų sutaupyti bent 150 mln. eurų per metus, bendrųjų valstybės paslaugų efektyvesnis teikimas – dar 100 mln. eurų. Net nepardavus valstybės turto, o vos 10 proc. sumažinus jo išlaikymo sąnaudas, biudžete liktų papildomi 20 mln. eurų kasmet.

Bet norint sutaupyti valstybės išlaidų reikia dirbti. O kai dirbti nesinori, galima dangstytis „teisingumu“,  „perskirstymu“ ar net… „galimybe rinktis“. Būtent pastaroji „padidės“ įvedus automobilių mokestį – žada Aplinkos ministras. Kokia logika čia vadovaujamasi, absoliučiai neaišku. Bent jau faktas tai, kad šia „didesne galimybe rinktis“ nesidžiaugia 50 tūkst. šalies gyventojų, pasirašiusių peticiją prieš siūlomą mokestį.

Kam valstybė išleis dėl mokesčių padidinimo suneštus pinigus – dar nė neaišku. Žadami didesni „vaiko pinigai“ ir pensijos. Bet galima lažintis, kad milžiniškas gabalas šių papildomų mokesčių pajamų atiteks pačios valdžios aparato išlaikymui – štai Seimo kanceliarijos finansavimą jau prašoma padidinti šeštadaliu.

Ciniška, kad už priešrinkiminį valdžios švaistūniškumą daugiausiai sumokės eilinį kartą apgauti mokesčių mokėtojai – tie, kuriems žadėta, kad po mokesčių reformos, įgyvendintos šių metų pradžioje, pagaliau mokesčių sistemoje įsigalios tvarka. Tie, kurie patikėjo valdžios pažadais, kad jokių naujų mokesčių įvedama nebus, ir tie, kurie dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio tikėjosi sutaupyti po 360 eurų per du metus. Juk ne turtuoliai, ne ūkininkai, ne žemvaldžiai praras daugiausiai naudos. Didžiausias sutaupymas biudžete – apie 70 milijonų – planuojamas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo stabdymo. Tad pačios badomas skyles biudžete valdžia pirmiausia kamšys nepasiturinčiųjų ir vos besiformuojančios viduriniosios klasės pinigais.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Седат Игдеджи, "Бекир Игдеджи", "Лидия Игдеджи", "Елизавета Игдеджи", Седат Бекирович Игдеджи, Лидия Седатовна Игдеджи, Бекир Седатович Игдеджи, Елиховета Седатовна Игдеджи, Cedat Igdedji, Lidya Igdedji, Elizaveta Igdedji, Bekir Igdedji, Sedat Igdedzhi, Lidya Igdedzhi, Elizaveta Igdedzhi, Bekir Igdedzhi