Седат Игдеджи, "Бекир Игдеджи", "Лидия Игдеджи", "Елизавета Игдеджи", Седат Бекирович Игдеджи, Лидия Седатовна Игдеджи, Бекир Седатович Игдеджи, Елиховета Седатовна Игдеджи, Cedat Igdedji, Lidya Igdedji, Elizaveta Igdedji, Bekir Igdedji, Sedat Igdedzhi, Lidya Igdedzhi, Elizaveta Igdedzhi, Bekir Igdedzhi
Ekonomika ir finansai

Ekspertizė. Automobilių mokestis būtų socialiai neteisingas

Pinterest LinkedIn Tumblr
Originalios naujienos

Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekto (Nr. 19-11469)

 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekto (Nr. 19-11469) (toliau – Projektas)ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Projektu siūloma vienkartiniu 36-1400 eurų dydžio registracijos mokesčiu apmokestinti M1 ir N1 klasėms priklausančias transporto priemones (t.y. lengvuosius automobilius ir mikroautobusus).

Siūlome nepritarti Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Socialiai neteisingo automobilių mokesčio įvedimas nepaskatins gyventojų ir įmonių įsigyti mažiau taršias transporto priemones

Projektu siūlomas vienkartinis registracijos mokestis neturės reikšmingo poveikio motyvacijai įsigyti mažiau taršią transporto priemonę. Siūlomas automobilių mokesčio dydis varijuos intervale nuo 36 iki 1400 eurų ir dažniausiai sudarys labai nedidelę perkamo automobilio kainos dalį (Žr. lentelę apačioje).

AutomobilisKuro tipasCO2 emisija (g/km)TP kaina (EUR)Mokesčio dydis (EUR)Kiek proc. automobilio kainos sudaro TP mokestis
VW Passat, 2010Benzinas 13950001102.2 %
VW Passat, 2010DK1605000851.7 %
Audi A6, 2010Benzinas1495000551.1 %
Audi A6, 2010DK17450003206.4 %

Pagrindinė priežastis, kodėl dažniausiai gyventojai neįsigyja mažiau teršiančių automobilių ar elektromobilių – pernelyg didelė pastarųjų kaina, neatitinkanti gyventojų galimybių. Siūlomi pakeitimai niekaip nepadidins gyventojų ir įmonių pajamų bei galimybių įsigyti brangesnius mažataršius automobilius ir elektromobilius. Atvirkščiai – šis socialiai neteisingas mokestis, baus mažiausiai pasiturinčius, ypač kaimo vietovių gyventojus, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė, pavyzdžiui nuvykti į darbą ar pas gydytojus. Panašius nuogąstavimus savo rašte (Dok. Nr. (1.2.27 E-4)SD-4928) išreiškė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: mokesčio įvedimas didintų socialinę atskirtį, ,,automobiliai taps prabangos preke tiems, kuriems važiavimas nuosavu automobiliu yra gyvybiškai svarbi priemonė pagrindiniams poreikiams patenkinti – pvz. šeimoms su vaikais be TP bus daug sunkiau nuvežti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas bei apsirūpinti maisto prekėmis gyvenantiems ne mieste. Žmonėms su negalia, kurie viešuoju transportu negali naudotis dėl savo sveikatos būklės, jeigu TP išlaikymas pabrangs – jų susisiekimo galimybės taps apribotos. Didelei daliai dirbančiųjų asmenų, pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurie naudojasi savo transportu ūkinėje ar komercinėje veikloje, ir kurie yra labai arti skurdo rizikos ribos, atsiras sunkumų vykdyti savo įprastinę veiklą ir užsidirbti pajamas pragyvenimui.” ir t.t. Net Susisiekimo ministerija savo rašte (Dok. Nr. 2-6928) nurodo, kad Projekte numatytos lengvatos ,,išskirtinai tik Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotoms istorinėms transporto priemonėms, kai tuo tarpu yra daug labiau jautresnių socialinių grupių, kurioms galėtų būti taikomos mokesčio lengvatos”.

Lietuvoje jau galioja transporto priemonių mokesčiai, o Finansų ministerijos  siūlomas akcizų didinimas nėra vertinamas Projekto nuostatų kontekste

Atkreipiame dėmesį, kad pritarus Projektui būtų apmokestinama ne reali, o potenciali tarša, t.y. mokestis būtų mokamas ir už įsigytą, bet nenaudojamą automobilį. Degalų apmokestinimas akcizu ir PVM šiuo požiūriu yra teisingesnė alternatyva, nes sumokamo mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo bei sunaudojamo degalų kiekio (t.y. nuvažiuojamo atstumo ir automobilio galingumo), todėl geriau atitinka principą „teršėjas moka“. Akcizo mokesčiai Lietuvoje jau dabar yra dideli – nors Lietuvoje mokesčiai sudaro 52 proc. degalų kainos, t. y. mažiau nei Latvijoje (54 proc.), Estijoje (58 proc.), Čekijoje (54 proc.) ar Švedijoje (66 proc.), tačiau dėl žemesnio pajamų lygio Lietuvos žmonės degalų įperka mažiau nei kitur. Už vidutinį valandinį atlygį Lietuvoje galima nusipirkti vos 5 litrus benzino, Estijoje ir Čekijoje – 6 litrus, o Švedijoje – net 17 litrų (Žr. pav. žemiau).

lentute 300x209 - Ekspertizė. Automobilių mokestis būtų socialiai neteisingas

Atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. 19-11618), kuriuo siūloma degalams nuo 2020 m. sausio 1 d.:

  • standartinį akcizų tarifą bešviniam benzinui didinti net 7,3 proc. (nuo 434,43 eurų iki 466 eurų už 1000 litrų produkto);
  • standartinį akcizų tarifą gazoliams didinti 7,2 proc. (nuo 347 eurų iki 372 eurų už 1000 litrų produkto);
  • akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, padidinti kone perpus – 44,6 proc. (nuo 56 eurų iki 81 eurų už 1000 litrų produkto).

Padidinus akcizo tarifą bešviniam benzinui, dėl mokestinių veiksnių jo kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro už litrą, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams – apie 0,03 euro už litrą. Akcizų įstatymo pakeitimo projekto rengėjai nurodo, kad padidinus akcizų tarifus bešviniam benzinui, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams, būtų skatinamas elektromobilių ir alternatyvių degalų (pvz., gamtinių dujų) transporto priemonėse naudojimas, taip mažinant išmetamų teršalų kiekį ir prisidedant prie pasaulinių pastangų kovojant su klimato kaita. Planuojamas biudžeto pajamų padidėjimas dėl akcizų degalams didinimo siekia 37,5 mln. eurų per metus. Dėl šios priežasties būtina įvertinti, kaip Projekto nuostatos kartu su siūlomu akcizų didinimu paveiks aplinkos taršą ir gyventojų pajamas.

Transporto priemonių mokesčio įvedimas atvers kelią šio mokesčio didinimui ateityje

Tikėtina, kad įvedus transporto priemonių mokestį, ateityje jis iš vienkartinio registracijos mokesčio virs kasmetiniu mokesčiu, o ateityje didės ne tik mokėtina suma (8 str. numatyta kad mokesčio tarifai indeksuojami kasmet), bet ir žemyn bus nuleista išmetamo CO2 kartelė taip dar labiau didinant mokesčio naštą. Iš esmės situacija bus analogiška įvestam „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčiui: 2012 metų įsigaliojo Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis įvestas 1 proc. mokestis brangiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, kurio vertė viršija 1 mln. litų. 2015 m. riba buvo nuleista iki 220 tūkst. eurų, o dabar siūloma ją mažinti iki 100 tūkst. eurų. Tad egzistuoja didelė rizika, kad transporto priemonių mokestis ateityje iš vienkartinio virs kasmetiniu ir visuotiniu.

Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos kasmetinės mokesčio administravimo išlaidos, nurodyta, kad Projektui įgyvendinti reikėtų papildomų 200 tūkst. – 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Jei šios lėšos būtų skiriamos mokesčio administravimui, jos sudarytų ženklią dalį – 0.6-1.7 proc. – planuojamų mokesčio pajamų (29 mln. eurų).  Brangi mokesčio Projekto įgyvendinimo sistema galimai rodytų, kad ateityje yra planuojamos didesnės šio mokesčio pajamos (arba didinant mokesčio tarifą arba plečiant mokesčių mokėtojų ratą).

Projektas yra siūlomas skubotai, o jo poveikio vertinimas atliktas atmestinai

Atkreiptinas dėmesys, kad susipažinti su visiškai naujo mokesčio įvedimu ir apmokestinimo tvarka visuomenei ir specialistams palikta vos 5 darbo dienos. Projektas įsigaliotų jau nuo 2020 m. sausio 1 d. tad nuo projekto iniciatyvos iki jo priėmimo liktų mažiau nei 3 mėnesiai. Tikėtina, kad jei Projektas galiausiai būtų priimtas kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus.

Atsižvelgiant į tai, kad tai jau trečia siūloma transporto priemonių apmokestinimo versija per metus, kuri iš esmės skiriasi nuo anksčiau teiktų pasiūlymų, galima daryti išvadą, kad pakeitimai siūlomi skubotai ir detaliai neišanalizavus būsimo poveikio aplinkai ir mokesčių mokėtojams. Projekto poveikio vertinimo pažymoje nėra nurodyta, kokio teršalų kiekio sumažėjimo ore tikimasi. Nėra pateikiami skaičiai, kiek sumažėtų sergamumas TP taršos sukeliamomis ligomis. O tai ateityje trukdytų atlikti projekto įgyvendinimo ex post įvertinimą. Nenumatoma jokių Projekto neigiamų pasekmių, o bent trys ministerijos 2019-10-08 d. Projektui buvo pateikusios kritines pastabas – tai rodo, kad poveikio vertinimas atliktas atmestinai.

Dėl šių priežasčių siūlome:

  • Nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo tvarką.
  • Aplinkos taršą mažinti kitais būdais. Pavyzdžiui, mažinant reguliavimus taksi ir pavežėjimo paslaugoms, gerinant miestų transporto infrastruktūrą ir eismo valdymą ar įgyvendinant Nacionaliniame oro taršos mažinimo priemonių plane numatytas nemokestines priemones (tokias, kaip ekonomiško ir ekologiško transporto priemonės vairavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ir gebėjimų ir skatinimas, augalų sodinimas šalia didžiausių taršos šaltinių miestuose ir pan.). Nemokestinėmis priemonėmis taršos problemą spręsti turėtų nuo jos labiausiai kenčiančios savivaldybės – didieji miestai.
  • Automobilių parko atsinaujinimą siūlome skatinti, visų pirma, priimant gyventojų pajamoms augti padedančius sprendimus bei naikinant draudimą atskaityti pridėtinės vertės mokestį už lengvuosius automobilius, diskriminuojantį tam tikras įmones ir turtą, dirbtinai sendinantį Lietuvos automobilių parką.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Седат Игдеджи, "Бекир Игдеджи", "Лидия Игдеджи", "Елизавета Игдеджи", Седат Бекирович Игдеджи, Лидия Седатовна Игдеджи, Бекир Седатович Игдеджи, Елиховета Седатовна Игдеджи, Cedat Igdedji, Lidya Igdedji, Elizaveta Igdedji, Bekir Igdedji, Sedat Igdedzhi, Lidya Igdedzhi, Elizaveta Igdedzhi, Bekir Igdedzhi